Pasirinkite savo kalbą EoF

Evangelija sekmadieniui, kovo 17 d.: Jono 12:20-33

V gavėnios sekmadienis B

"20 Tarp tų, kurie ėjo į šventę pamaldų, buvo ir graikų. 21 Šie priėjo prie Pilypo, kilusio iš Galilėjos Betsaidos, ir paklausė: „Viešpatie, mes norime pamatyti Jėzų“. 22 Pilypas nuėjo ir papasakojo Andriui, o tada Andriejus ir Pilypas nuėjo ir papasakojo Jėzui. 23 Jėzus jiems atsakė: „Atėjo valanda, kai Žmogaus Sūnus bus pašlovintas. 24 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečio grūdas, įkritęs į žemę, nemiršta, jis lieka vienas; bet jei jis miršta, jis duoda daug vaisių. 25 Kas myli savo gyvybę, praranda ją, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui. 26 Jei kas nori man tarnauti, teseka paskui mane, o kur aš esu, ten jis bus ir mano tarnas. Jei kas man tarnaus, Tėvas jį pagerbs. 27 Dabar mano siela neramu; ka as pasakysiu? Tėve, išgelbėk mane nuo šios valandos? Bet būtent dėl ​​šios priežasties aš atėjau į šią valandą! 28 Tėve, pašlovink savo vardą“. Tada iš dangaus pasigirdo balsas: „Aš jį pašlovinau ir dar šlovinsiu!29 Susirinkusi ir girdėjusi minia sakė, kad griaustinis. Kiti sakė: „Su juo kalbėjo angelas“. 30 Jėzus pasakė: „Šis balsas pasigirdo ne dėl manęs, o dėl jūsų. 31 Dabar yra šio pasaulio teismas; dabar šio pasaulio princas bus išmestas. 32 Ir aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs“. 33 Jis tai pasakė norėdamas parodyti, nuo kokios mirties jis turėjo mirti.

Jh 12, 20-33

Brangios Misericordie seserys ir broliai, aš esu Carlo Miglietta, gydytojas, Biblijos tyrinėtojas, pasaulietis, vyras, tėvas ir senelis (www.buonabibbiaatutti.it). Taip pat šiandien dalinuosi su jumis trumpa meditacine mintimi apie Evangeliją, ypač atkreipiant dėmesį į temą gailestingumas.

Pagonys sutinka Jėzų

Šios ištraukos kontekstas yra trečiosios ir paskutinės Paschos, kurią Jėzus patyrė Jeruzalėje, kai iki šiol aukštieji kunigai buvo nusprendę jį pasmerkti mirti (Jn 11, 53), ir po jo mesijinio įėjimo į šventąjį miestą. liaupsinamas didelės minios (Jn 12, 12-19). Kaip ir kiekvienos didžiosios šventės proga, į Jeruzalę buvo atvykę ir graikai (hellenai), ne žydai, taigi pagonys, kurie domėjosi susitikimu su Jėzumi. Jie priartėjo prie Pilypo, kilusio iš Galilėjos Betsaidos: Galilėja buvo pasienis, kur buvo nuolatinis ryšys su pagonimis, tiek, kad Mt 14:15, cituodamas Iz 9:1, vadina ją „pagonių Galilėja“. Pagonys jo klausia:

„Mes norime pamatyti Jėzų“ (Jn 12, 21), tai yra tikėti juo, nes „matyti Jėzų“ Jono kalboje yra tikėjimo sinonimas. Tačiau jei rabinas susiduria su pagonimis, jis nesilaiko tyrumo taisyklių, prieštarauja Įstatymui. Suglumęs Pilypas praneša apie tai Andriui: Pilypas ir Andriejus yra vieninteliai mokiniai, turintys graikišką vardą. Jiedu nusprendžia pateikti prašymą Jėzui: pagonių įėjimą į tikėjimą pranašiškai tarpininkauja mokiniai, Bažnyčia.

Sėkla, kuri miršta

Jėzaus „valanda“ (Jn 12, 23) yra jo išėjimas pas Dievą, velykinė perėjimo į šlovę slėpinys per jo kančią, mirtį, prisikėlimą ir žengimą į dangų (Jn 7, 30; 8, 20; 2, 4; 12). :23. 27).

Tačiau yra viena sąlyga: „kad sėkla mirtų, kad ji duotų daug vaisių“ (Jn 12, 24). Jėzus iš karto išverčia šią sąvoką: „Kas myli savo gyvybę, ją praranda, o kas nekenčia savo gyvybės... išsaugos ją amžinajam gyvenimui“ (Jn 12, 25). „Neapykanta“ yra semitizmas, reiškiantis „pirmybę“, jau vartojamas Lk 14, 26: „Jei kas neapkenčia... savo tėvo ir motinos... ir net savo gyvybės“ (plg. Mt 10, 37). Jėzus sako, kad tie, kurie pirmiausia laiko save, praranda save. Žmogus išsipildo tik dovanojant, tarnaudamas, meilėje. Žmogus turi gyvenimą tiek, kiek jam duoda. Šis maršrutas siūlomas visiems mokiniams, tiek žydams, tiek pagonims (Jn. 12:20-21, 26). Brolio Egidijaus Asyžiečio knygoje „Paprasta malda“ teigiama: „Nes duodamas žmogus gauna; pamiršti, kad randa; in forgiving, kad vienas yra atleistas; būtent mirdamas žmogus prisikelia amžinajam gyvenimui“.

Gestemani agonijos paralelė

Sinoptiniai evangelistai pasakoja apie Jėzaus kančias Getsemanėje (Mk 14, 32–42 ir par.), kur jis „ėmė jausti baimę ir sielvartą“ (Mk 14, 33), šaukdami: „Aba, Tėve! Tau viskas įmanoma, atimk iš manęs šią taurę! (Mk 14, 36).

Pasak kai kurių, Jonas nepasakoja Jėzaus agonijos Alyvų kalne, bet čia jis tikriausiai apie tai remiasi. Evangelijoje pagal Joną Jėzus sako: „Dabar mano siela sunerimusi“ (Jono 12:27); bet iš karto priduria: „Ką man pasakyti? Tėve, išgelbėk mane nuo šios valandos? Bet būtent dėl ​​šios priežasties aš atėjau į šią valandą! (Jn. 12:27). „Kitaip nei sinoptikuose pateikiamas pasakojimas, bet giliai su juo sutikęs, Jėzus nenorėjo nei išsigelbėti nuo tos valandos, nei būti nuo jos atleistas, bet visada liko ištikimas savo misijai vykdyti Tėvo misiją. valios pažeminimo, skurdo, romumo keliu, o ne per smurtą, valdžią, viešpatavimą“ (E. Bianchi).

Atsimainymo paralelė

Jonas nepasakoja Jėzaus Atsimainymo epizodo, kuriame sinoptikai gausiai gyvena (Mk 9, 2–10; Mt 17, 1–13; Lk 9, 28–36). Tačiau čia yra galima aliuzija į tai: ir čia, kaip pritarimas ir pažadas, ant Jėzaus nusileidžia balsas iš dangaus: „Aš jį pašlovinau ir dar šlovinsiu! (Jn 12, 28). Perkūnas Biblijoje yra Dievo balsas (1 Sam 12:18): Tėvas patvirtina Sūnui Jėzui, kad ta kryžiaus valanda yra šlovės valanda. Štai kodėl Jėzus gali sušukti: „Kai būsiu pakeltas nuo žemės“, kaip gyvatė, kurią pakėlė Mozė (Nm 21, 4–9; Jn 3, 14), „Aš visus patrauksiu prie savęs“ (Jn 12). :31-32).

Žinojimas, kaip klausyti Dievo

Jonas pažymi: „Minis, kuri buvo ir girdėjo, sakė, kad griaustinis. Kiti sakė: „Angelas jam kalbėjo“ (Jn 12:29-30). „Tai yra niokojantys religijos padariniai, kurie neleidžia išgirsti Dievo žodžio ir neleidžia atrasti savo egzistencijoje esančio Dievo. Tie, kurie mano, kad tai buvo griaustinis, remiasi siaubingu ir bauginančiu religijos Dievo paveikslu. Baisus Dievas, grėsmingas Dievas. Kita vertus, tie, kurie kalba apie angelą, nurodo Dievo atvaizdą, nutolusį nuo žmogaus, neprieinamą Dievą. Abi reakcijos, griaustinis ir angelas, rodo niekšingą religijos poveikį“ (A. Maggi).

Matydamas Jėzų

„Ką tada Jėzus žada pagonims pamatyti? Jo aistra, mirtis ir prisikėlimas, jo pažeminimas ir šlovinimas, kryžius kaip meilės, išgyventos iki galo, iki kraštutinumo, apreiškimas (Jn. 13:1)... Visi, žydai ir graikai, visi, patraukti prie jo, galės pamatyti jį, bet ant kryžiaus, nes jis suteikia gyvybę visai žmonijai. Tai Jėzaus atsakymas tiems, kurie nori jį pamatyti!“ (E. Bianchi).

Linksmo Gailestingumo visiems!

Visus, kurie norėtų paskaityti išsamesnę teksto egzegezę ar šiek tiek įžvalgų, klauskite manęs el. migliettacarlo@gmail.com.

Šaltinis

Spazio Spadoni

tau taip pat gali patikti